logo

Увійти

lang liet

Balandžio 18 d. 17 val. Ukrainos kultūros ir meno centre (Kijevas, Choriva g. 19-V) bus atidaryta Dianos Garbačauskienės ir Leono Garbačausko fotografijos paroda “Lietuvos dvarai”.

Parodos “Lietuvos dvarai” idėja gimė lankantis Vakarų Europos valstybėse ir matant išpuoselėtą pilių, dvarų, rūmų turizmo rinką, sutraukiančią minias keliautojų iš viso pasaulio. Žinodami, kad ir Lietuva turi turtingą dvarų architektūrinį paveldą, autoriai pamanė, kad informacijos apie Lietuvos dvarus sklaida taip pat sudomintų užsieniečius, kaip ir pačius Lietuvos gyventojus.

Lietuvoje dvarai pradėjo formuotis XIII a. kuriantis valstybei. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras greitai tapo diplomatijos, administracijos, rašto perėmimo ir kultūros židiniu. Lietuvos valdovas, jo šeimos nariai buvo meno kūrinių, architektūros statinių, Lietuvos metraščių užsakovai bei mecenatai. Nuo XIV a. pabaigos, skatinami didžiojo kunigaikščio dvaro pavyzdžio, dvarų kaip kultūros centrų funkcijas pamažu perėmė pasauliečiai didikai ir vyskupai, turtingieji bajorai. Nuo XV a. iki XIX a. pradžios gausus būrys Lietuvos didikų tapo reikšmingų architektūrinių ansamblių užsakovais. Įdomu paminėti, kad dvarai - architektūriniai ansambliai tapo ryškiais tapybiško Lietuvos landšafto akcentais.

Lietuvos dvarai smarkiai nukentėjo abiejų pasaulinių karų metu. Tačiau didžiausią smūgį šiam išskirtiniam Lietuvos kultūros paveldui sudavė sovietinis laikotarpis: 1940-1941 m. ir 1944-1948 m., vykdant tarybines žemės reformas, visi dvarai buvo likviduoti ir negrąžinamai atiduoti kolūkiams, kurie juose ėmė steigti sovietinius ūkius - gyvulių fermas, grūdų ir šieno sandėlius, techninio remonto dirbtuves. Ištisos dvarininkų šeimos, šalia jų gyvenę valstiečiai ir miestiečiai taip pat buvo sunaikinti: susodinti į kalėjimus, ištremti į Sibirą, nužudyti vardan „naujos Sovietų Lietuvos idealų“ įgyvendinimo.

Laisvę atgavusi Lietuvos valstybė, nuo pat pirmųjų atkurtos nepriklausomybės metų, ėmė rūpintis dvarų paveldo atkūrimu ir išsaugojimu. Tokiu būdu buvo siekiama susigrąžinti šią svarbią Lietuvos kultūrinio identiteto dalį. Augantį susirūpinimą dvarų paveldu liudija ir moksliniai tyrimai, išsamus visuomenės dėmesys, naujas perspektyvas dvarų paveldo išsaugojimui atvėrė ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Šiuo metu priskaičiuojama apie 500 išlikusių dvarų Lietuvoje, iš jų – apie šimtas sulaukę paveldėtojų arba naujų šeimininkų dėmesio ar net pilnai atrestauruoti.

Garbačauskai - profesionalių fotografų šeima aktyviai triūsianti Lietuvos architektūros fotografijos srityje. Parodą “Lietuvos dvarai” sudaro 20 dvarų nuotraukos (iš viso 140 nuotraukų). Parodoje pristatomi ne tik restauruoti ar baigiami restauruoti dvarai, bet ir laukiantys prisikėlimo. Kiekvienam dvarui skiriamos 7 nuotraukos – viena didelio formato pristatanti dvaro pagrindinį (ponų) išlikusį pastatą bei 6 kvadratinės dvaro nuotraukos išdėstytos vienoje plokštumoje, pristatančios dvaro architektūrines detales ar atskirus puošybos elementus.

Parodos “Lietuvos dvarai” tikslas - profesionalių ir estetiškai patrauklių nuotraukų pagalba pristatyti tiek Lietuvos gyventojams, tiek užsienio svečiams mūsų valstybės turtingą architektūrinę dvarų praeitį bei atiduoti bent minimalią duoklę ES investicijoms, įvairioms Lietuvos institucijoms, privatiems mecenatams už Lietuvos dvarų tęsiamą gyvenimą.

Daugiau fotografų Dianos ir Leono Garbačauskų dvarų nuotraukų galima rasti www.garbacauskas.lt

lang ua

Посольство Литовської Республіки в Україні повідомляє про відкриття виставки фотографій Діани Гарбачяускєне та Ляонаса Гарбачяускаса «Маєтки Литви», що відбудеться у четвер, 18 квітня 2013 року о 17 год. у Центрі Української Культури та Мистецтва (Київ, вул. Хорива, 19-В).

У виставці «Маєтки Литви», яка складається з фотографій двадцятьох маєтків (загалом 140 фотографій), завдяки професійним та естетично привабливим фотографіям розкрита багата архітектурна спадщина маєтків Литви. Відвідувачі виставки побачать не лише відреставровані маєтки, але й ті, що чекають відновлення.

Маєтки у Литві почали формуватись у 13 ст. під час створення держави. Маєток Великого Князя Литовського дуже швидко став центром дипломатії, адміністрації, культури. Литовський правитель, члени його родини були замовниками творів мистецтва, архітектурних споруд, літописів. З кінця 14 ст., за зразком Великого князя, функції маєтків як культурних центрів перейняли дворяни та єпископи, багаті шляхтичі. З 15 ст. до 19 ст. замовниками великих архітектурних ансамблів стали литовські дворяни.

Маєтки Литви сильно постраждали під час обох світових війн. Однак, найбільший удар цій визначній культурній спадщині Литви був завданий у радянський період: у 1940-1941 рр. та у 1944-1948 рр., коли відбувались радянські земельні реформи, всі маєтки були ліквідовані і передані колгоспам, де в них розташовували ферми, склади, ремонтні майстерні. Були знищені цілі родини дворян, навіть селяни та міські жителі, які жили поруч, були вивезені до Сибіру, багатьох убили заради втілення у життя «ідеалів нової Радянської Литви».

Після відновлення Незалежності Литовська держава з перших днів почала опікуватись відновленням та збереженням спадком маєтків. Мета такої опіки - повернення важливої частини культурної ідентичності Литви. Про зростаючу увагу до спадку маєтків свідчать й наукові дослідження, й велика увага суспільства до цього питання. Нові перспективи збереження спадку маєтків з’явилися з наданням допомоги структурних фондів Європейського Союзу.

Наразі у Литві нараховується близько 500 маєтків, з них – близько 100 дочекалися уваги спадкоємців або нових хазяїв, деякі вже повністю відреставровані.

Гарбачяускаси – родина молодих професійних фотографів, які активно працюють у сфері фотографії литовської архітектури.

У виставці «Маєтки Литви», яка складається з фотографій двадцятьох маєтків (загалом 140 фотографій), завдяки професійним та естетично привабливим фотографіям розкрита багата архітектурна спадщина маєтків Литви. Кожному маєтку приділяється по сім фотографій – одна великого формату, що представляє основну будівлю маєтку, інші шість представляють архітектурні деталі або окремі елементи декору маєтку. Відвідувачі виставки побачать не лише відреставровані маєтки, але й ті, що чекають відновлення.

Більше фотографій маєтків Діани Гарбачяускєне та Ляонаса Гарбачяускаса можете знайти на сайті: www.garbacauskas.lt

Відвідувачі, які знаходяться в групі Гості, не можуть залишати коментарі в даній статті.

15 d. 13.00 val. maloniai kviečiame dalyvauti pamaldose Kijevo Šv. Mykolo bažnyčios koplyčioje. Mieli lietuviai, malo...

Пробіг "П'ять за Литву" у Києві Kviečiame dalyvauti Pasaulio lietuvių bėgime “Penki už Lietuvą”Lietuvos Respublikos...

Balsavimo Ambasadoje Kijeve dienos ir laikas BALSAVIMO LR AMBASADOJE KIJEVE DIENOS IR LAIKAS: Balsavimas Lietuvos ...